ANTIDEPRESANTAI - APIBŪDINIMAS, VEIKIMAS, GYDYMO PRINCIPAI IR KT.
 
„Vienu sakiniu“ apie antidepresantus - žr. čia.
 
Įvadas
 
Galbūt Jums teko girdėti: „depresija susergama todėl, kad žmogaus smegenyse trūksta tam tikrų medžiagų – laimės hormonų“. Arba – „jeigu žmogus nelaimingas, jam reikia pagerti antidepresantų, ir jis vėl bus laimingas“. Žinokite, kad abu šie teiginiai yra klaidingi. Jeigu Jus domina, arba Jums yra svarbu, o kaip yra iš tiesų – atsakymus rasite šioje svetainėje.

Kodėl reikalinga tokia svetainė?
 
Mintis apie tokią interneto svetainę kilo skaitant apie antidepresantus internetiniuose forumuose. Man, kaip gydytojui pasirodė, kad dalis ten pateiktos informacijos gali klaidinti žinių apie antidepresantus ieškančius žmones. Kaip gydytojas norėčiau, kad klaidinga informacija nediskredituotų gydymo metodų. Aišku, mano žinios apie antidepresantus nepretenduoja į neklystančias ir galutines išvadas. Tačiau kai kurios interneto platybėse sklandančios mintys neabejotinai yra klaidingos. Pvz., pasitaiko, kad raminantys vaistai arba vaistai nuo psichozės priskiriami prie antidepresantų ir apie juos rašoma kaip apie antidepresantus (kokie vaistai nėra antidepresantai – žr. žemiau). Arba pasitaiko raginimų „iš viso atsisakyti bet kokios chemijos“ ir pradėti gydytis specialiomis dietomis, dvasinėmis praktikomis, vien tik žoliniais preparatais ir pan. Nesu šių metodų priešininkas, bet man, kaip specialistui,  kyla gamtamokslinis klausimas – jei tie siūlomi netradiciniai metodai tokie veiksmingi, kodėl laisvos rinkos sąlygomis per šimtą metų jie neišstūmė cheminių preparatų, arba kodėl tose egzotiškuose šalyse žmonės taip pat serga depresija? Vadinasi, kai kam ši antidepresantų „chemija“ visgi tinka ir padeda. Galima pasakyti ir taip: ne visiems, kurie vartoja antidepresantų, jų reikia, ir ne visiems, kurie jų nevartoja, jų tikrai nereikia.
Apie antidepresantų atsiradimo istoriją, jų veikimo principus galite pasiskaityti žemiau, o svetainės kairėje yra pateikta informacija apie kiekvieną antidepresantą atskirai. Čia antidepresanto pavadinimas užrašytas bendriniu pavadinimu, t.y. nurodyta veiklioji vaisto medžiaga. Antidepresantai išvardinti abėcėlės tvarka. Skliausteliuose nurodytas firminis, t.y. pačios vaistą sukūrusios farmacinės kompanijos suteiktas pavadinimas.
 
Antidepresantų apibūdinimas
 
Norėčiau pradėti nuo to, kad vaistai Clonazepam, Lorafen, Bromazepam, Lexotanil, Xanax, Alprazolam, Frontin, Zomiren, Relanium, Relium, Apaurin, Seduxen, Diazepam, Diazepeks, Tranxene, Tazepam, Rudotel, Radedorm, Eunoctin, Nitrazepam, Elenium, Nozepams, Dormicum, Grandaxin, Halcion, Estazolam – ne antidepresantai. Jie priskinami raminančiųjų, arba trankviliantų, dar vadinamų benzodiazepinais grupei.
Antidepresantais, kurių pavadinimai surašyti šios svetainės dešinėje pusėje, gydomi šie sutrikimai:
  1.    Depresija, kuri pasireiškia prislėgta nuotaika, malonumo jausmo praradimu, sumažėjusiu aktyvumu, padidėjusiu dirglumu, protinio darbingumo sumažėjimu, nuolatiniu nuovargiu, liguistu pesimizmu, savęs nuvertinimu, nemiga, apetito svyravimais, sustiprėjusiu potraukiu vartoti alkoholio ir kt.
 2.   Nerimo sutrikimai, kurie pasireiškia nuolatiniu nerimu su bloga nuojauta, panikos priepuoliais, įvairiomis įkyriomis baimėmis, tarp jų – baime būti atvirose erdvėse, pasirodyti kitų asmenų dėmesio centre, taip pat įkyriais apmąstymais ir veiksmais.
  3.    Kiti su depresija ir nerimu artimai susiję sutrikimai – lėtinė nemiga, nervinė anoreksija arba bulimija, būklė po katastrofinių išgyvenimų, būklė po piktnaudžiavimo alkoholiu periodo, įvairūs nemalonūs pojūčiai kūne, kada išsamus medicininis ištyrimas nerodo jokios kūniškos ligos (psichosomatika), lėtinio nuovargio sindromas ir kt.
Antidepresantai – tai psichotropiniai vaistai, kurie galvos smegenyse veikia medžiagų apykaitą, palaikančią normalų nuotaikos ir nerimo lygį. Šios smegenyse esančios cheminės medžiagos – tai serotoninas, noradrenalinas, dopaminas, glutamatas ir kt. Jų organizmas gauna su maistu. Sergant depresija ir nerimo sutrikimais, šių medžiagų trūksta tik tam tikrose smegenų srityse, tuo tarpu apskritai visame organizme tokio trūkumo nebūna.
Nuotaikos sutrikimus psichiatrai antidepresantais gydo jau apie 60 metų (pirmieji antidepresantai sukurti 1957m.). Pirmieji sukurti antidepresantai (amitriptilinas, imipraminas ir kt.) yra mažai selektyvus, t.y. jie paveikia ne tik tuos smegenų centrus, kurie susiję su depresija, bet ir gretimus, nesusijusius. Tolimesnė antidepresantų kūrimo istorija vyko ir vyksta iš esmės selektyvumo didinimo kryptimi, t.y. stengiamasi sukurti vaistus, kurių veikimas „pataiko“ būtent į tas smegenų struktūras, kurios atsakingos už depresijos kilmę, tuo tarpu kitų smegenų centrų „neužkabina“.  Tokiu būdu reikšmingai mažėja naujųjų antidepresantų nepageidaujamų poveikių dažnumas, tačiau jų efektyvumas didėja ne taip reikšmingai. Šiuo metu Lietuvoje naudojama apie 17 skirtingų antidepresantų rūšių, o jei skaičiuosime ir firminius vaistus, ir jų generinius analogus – apie 70.
 
Antidepresantai – vaistas nuo visų depresijos ir nerimo atvejų?
 
Tikrai ne. Tai rodo ir moksliniai antidepresantų veiksmingumo tyrimai. Jie atliekami pagal principą, kuris vadinamas „dvigubai aklas placebu kontroliuojamas tyrimas“. Šiam tyrimui farmacinė kompanija pagamina dviejų rūšių tablečių pakuotes, kurios visos yra vienodos išvaizdos, tačiau vienose jų yra antidepresantas, o kitose – placebas, t.y. jokio vaistinio poveikio neturinti medžiaga. Tyrimo metu nei vaistus skiriantis gydytojas, nei juos vartojantis pacientas-savanoris nežino, kas yra paskirtoje tabletėje. Nuo tyrimo pradžios iki pabaigos reguliariai vertinami besigydančių savanorių psichikos pokyčiai. Pasibaigus tyrimui atskleidžiama tablečių sudėtis ir stebima, ar yra statistiškai reikšmingų skirtumų tarp tų pacientų, kurie vartojo veikliąją medžiagą ir tų, kurie vartojo placebą. Tokio tipo tyrimai dažniausiai parodo, kad tarp tų, kurie vartojo placebą, savijauta pagerėja apie 30 proc. atvejų, t.y. vienam trečdaliui. Tuo tarpu tarp vartojančių veikliąją medžiagą pagerėjimas pasiekiamas apie 60-70 proc. atvejų, t.y. trečdaliu daugiau.
Kas yra tas trečdalio skirtumas? Čia panašiai kaip su požiūriu į „puspilnę ir pustuštę“ stikline: „vaistų pesimistas“ pasakytų, kad  tik 30 proc. skirtumas tarp placebo ir antidepresantų veiksmingumo per mažas, kad pateisintų cheminių psichotropinių vaistų skyrimą žmogui ilgą laiką. O „vaistų optimistas“ pasakytų, kad gydantis antidepresantais tikimybė pasiekti pagerėjimą yra dvigubai didesnė, negu visai negydant.
 
Kada tikrai reikalingas gydymas antidepresantais
 
Mano nuomone, gydant antidepresantais galima pasiekti žymiai didesnį efektyvumą, kada vaistas skiriamas atsižvelgiant į depresijos tipą.  Man priimtinas depresijos tipų skirstymas į endogeninę ir egzogeninę (žr.: www.psichiatras.lt/depresija-apibrezimas-tipai-priezastys-ir-kt). Manau, vyraujant endogeninės depresijos požymiams, gydymas antidepresantais yra būtinas, jo trukmė skaičiuojama metais. Tuo tarpu vyraujant egzogeninės depresijos požymiams gydant vien tik antidepresantais galima pasiekti reikšmingą pagerėjimą, tačiau ne visada reikalingi ilgi gydymo kursai, jų trukmę galima žymiai sumažinti lankant psichoterapiją. Pabrėžiu, kad toks depresijos skirstymas yra sąlyginis, nes nebūna „grynų“ endogeninių ir „grynų“ egzogeninių depresinių sutrikimų.
Savo klinikinėje praktikoje vadovaujuosi ir tokia taisykle: cheminio medžiagų disbalanso pažeidimo požymiai turi būti gydomi „cheminiais“ gydymo metodais. Mano supratimu, aiškius medžiagų apykaitos sutrikimų požymius centrinėje nervų sistemoje (toliau - CNS) rodo mediciniškai objektyvūs, t.y. fiziškai „apčiuopiami“ simptomai: mąstymo ir judesių sulėtėjimas, apetito netekimas ir svorio kritimas, ryški nemiga, dėmesio koncentracijos sutrikimai, nuolatinis nuovargis, kraujospūdžio svyravimai, įvairiausi nemalonūs pojūčiai kūne (galvos skausmai, širdies plakimasis, oro trūkumo pojūtis ir kt.). Tuo tarpu „neapčiuopiami“, t.y. subjektyviai jaučiami simptomai (pvz., nepasitikėjimas savimi, gyvenimo beprasmybės išgyvenimas, pesimistinis ateities įsivaizdavimas, kaltės jausmai) „prašosi“ psichoterapijos.
 
Kodėl gydytojai skiria būtent tam tikrą antidepresantą?
 
Psichiatras arba šeimos gydytojas tam tikrą antidepresantą skiria atsižvelgdamas į daugelį veiksnių: depresijos ar nerimo sutrikimų simptomų ypatumus, šių sutrikimų eigą, trukmę, savo darbo patirtį, mokslinių tyrimų rekomendacijas, anksčiau skirtą gydymą, vaisto kainą, profesinę intuiciją ir kt.
 
Antidepresantų veikimo mechanizmas
 
Išgėrus antidepresantų, vaistą iš žarnyno kraujo apytaka valandos bėgyje nuneša į galvos smegenis. Čia, daugiausia kaktinėse, smilkininėse ir vidurinėse smegenų skiltyse antidepresantas veikia serotonino, noradrenalino, dopamino ir kitų medžiagų, vadinamų neuromediatoriais apykaitą. Poveikį lemia sudėtingi mechanizmai, kada antidepresantas susijungia su tam tikromis nervinio audinio ląstelių sienelės struktūromis, vadinamomis receptoriais. Nors antidepresantas po pavartojimo receptorius pasiekia valandos bėgyje, tačiau gydomasis antidepresantų poveikis pasireiškia tik po 3-6 savaičių. Tokį „atidėtą“ veikimą sąlygoja būtinas neuronų receptorių persitvarkymas, receptorių struktūros ir tankio pokyčiai, kuriems įvykti reikia paminėto laiko.
Antidepresantai turi dvejopą poveikį:
  1.  Tiesioginis: veikia į depresijos ir nerimo simptomų kilimo priežastis. Esamuoju laiku esančių simptomų antidepresantai neveikia, jų vartojimo tikslas yra būsimų, ateities perspektyvoje kilsiančių simptomų gydymas. Po maždaug 6-8 savaitės gydymo antidepresantais jų farmakologinis efektas daugiau nebedidėja. 
  2.  Netiesioginis: pagerėjus savijautai, t.y. normalizavusis biocheminiams procesams smegenų neuronuose, CNS per 6-8 mėnesius „užfiksuoja" esamą pagerėjimą kaip naująją CNS veiklos normą ir toliau bandys ją palaikyti naudojant natūralius, prigimtinius CNS resursus (jei tokių CNS yra).
Daugelis šiuolaikinių antidepresantų netrikdo vidaus organų (širdies, kepenų, inkstų ir kt.) veiklos. Kitaip negu raminantieji vaistai, antidepresantai nesukelia pripratimo ir priklausomybės. Daugelis antidepresantų nesukelia liguisto mieguistumo dieną, todėl tinkami gydytis ir aktyviai dirbantiems asmenims.
 
Galimas nepageidaujamas poveikis
 
Norėčiau atkreipti dėmesį į žodį galimas, nes šis poveikis pasireiškia tikrai ne visiems. Labai apibendrinus galėčiau taip apibūdinti gydymosi antidepresantais pradžią: “10 vartojimo dienų gali pasireikšti įvairūs nemalonūs pojūčiai, kitas 10 dienų greičiausiai nebus žymesnio poveikio, o per dar kitas 10 dienų turėtų pasireikšti ir gydantysis antidepresanto poveikis“.
Taigi, gydymo pradžioje gali pasireikšti, pvz.,  svaigimas, pykinimas, nemalonūs pojūčiai skrandžio srityje, silpnumas, kurie palaipsniui išnyksta. Gydant nerimo sutrikimus gali būti laikinas nerimo simptomų sustiprėjimas. Kaip jau minėjau, šie nemalonūs pojūčiai palaipsniui išnyksta. Jautresniems asmenims bei tiems, kurie liguistai susikoncentravę į kūno pojūčius, tai gali tęstis ir ilgiau, iki mėnesio. Tačiau jeigu nepageidaujami poveikiai yra sunkūs, labai vargina – gydymą antidepresantu reikia nutraukti ir ieškoti kitų gydymo alternatyvų.
Daugiau vaistų veikimu besidominantys pacientai klausia, kodėl gali pasireikšti būtent tokio tipo  nepageidaujamas poveikis. Paaiškinimas yra toks: smegenyse greta centrų, kurie atsakingi už nuotaiką ir nerimo lygį, yra centrai, kurie reguliuoja skrandžio, žarnyno, širdies ir kitų vidaus organų veiklą, raumenų tonusą. Antidepresantai paveikia ne tik smegenų depresijos ir nerimo, bet ir visai greta jų esančius vidaus organų veiklą reguliuojančius centrus. Šių centrų sudirginimas ir sąlygoja įvairius nemalonius pojūčius kūne. Tačiau po truputį organizmas pats pašalina šį nereikalingą sudirginimą.
Vienas svarbiausių gydymo antidepresantais veiksmingumo garantų – kantrybė. Tiek paciento, tiek ir gydytojo.
Gydant psichosomatinius simptomus, teigiamas antidepresantų poveikis dažnai pasireiškia vėliau - ne po 3-6 sav., kaip nerimo ir depresijos sutrikimų atvejais, bet po 6-8 sav.
 
Gydymo antidepresantais principai
 
Siekiant kuo mažesnio galimo nepageidaujamo vaisto poveikio, gydytojas neretai nurodo palaipsniui, maždaug per 5-10 dienų pasiekti reikiamą gydomąją vaisto dozę, Pvz., norint pasiekti 1 tab. per dieną dozę, gydytojas gali rekomenduoti pradėti gydymą nuo ¼ tabletės, po to vartoti ½ ir tik vėliau po 1 tab. 1 kartą per dieną.
Kartais pacientai konsultacijos metu būna ypatingai įsibaiminę nepageidaujamo vaistų poveikio. Tokiais atvejais visada pacientams siūlau vadovautis ne vien emocijomis, bet ir blaiviu protu: pasverti lyg ant svarstyklių, kas kelia didesnį pavojų – ar galimas nepageidaujamas antidepresantų poveikis, ar negydomų psichikos sutrikimų sukeliama žala. Kartais situaciją galima trumpai įvardinti taip: “niekaip negydant, niekaip ir nepasveikstama”.
Gydant antidepresantais svarbu išlaikyti tinkamą gydymo trukmę. Po pirmojo gyvenime depresijos ar nerimo sutrikimo epizodo gydymo trukmė skaičiuojama mėnesiais, o po sutrikimų pasikartojimų – metais.
Galima situacija, kada gydymas vien tik vienu antidepresantu yra neefektyvus. Ši problema sprendžiama atsižvelgiant į galimas tokio depresijos atsparumo gydymui priežastis. Jas įvertinus didinama antidepresanto dozė, gydymas papildoma kitu vaistu, pradedama psichoterapija, iš esmės keičiamas gyvenimo būdas ir kt.
Nerekomenduojama nepasitarus su gydytoju nutraukti gydymą antidepresantais. Toks savarankiškas gydymo nutraukimas gali sąlygoti tiek nemalonias nutraukimo reakcijas, tiek ir gydomos ligos atkrytį.
 
Sąveika su kitais vaistais
 
Antidepresantai, ypač naujieji – saugūs vaistai. Su daugeliu vaistų jie nesąveikauja, tačiau galutinį sprendimą dėl vaistų suderinamumo turi priimti antidepresantą paskyręs gydytojas, kuriam reikia pranešti kokiomis ligomis Jūs sergate ir kokių vaistų vartojate.
 
Antidepresantai ir nėštumas
 
Nėra patikimų mokslinių įrodymų, kad antidepresantai kenkia vaisiui, lygiai kaip ir nėra įrodymų, kad jie vaisiui nekenkia. Įrodymų nebuvimo priežastis paprasta – vaistų saugumo tyrimai su nėščiosiomis neatliekami. Iš atsitiktinių gydymo atvejų pastebėta, kad jei moteris pastoja vartodama antidepresantų, ji išnešioja sveiką kūdikį. Tačiau nesant patikimų antidepresantų saugumo vaisiui įrodymų, gydymą antidepresantais pastojus ar planuojant pastoti reikia nutraukti, išskyrus labai sunkius depresijos atvejus.
Pats nėštumas paprastai teigimai veikia į depresijos sutrikimus, jie „aprimsta“. Tačiau pogimdyminiu laikotarpiu dažnai stebimas tam tikras depresijos simptomų paūmėjimas. Todėl labai svarbu, kad po gimdymo moteris jaustųsi saugi, neliktų vieniša su savo sunkumais, nepasijusti pasimetusi pasikeitusioje gyvenimo situacijoje. Kai kurias atvejais medikamentinį gydymą nėštumo ir pogimdyminiu periodu gerai pakeičia psichoterapija.
 
Derinimas su kitais vaistais ir gydymo metodais
 
Gydant depresiją ir nerimo sutrikimus, antidepresantai gali būti skiriami kartu su kitais psichotropiniais vaistais, pvz., su raminančiais vaistais, su kitais antidepresantais, vaistais nuo psichozės. Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad man geriausias atrodo derinys „antidepresantas + psichoterapija”. 
Dėl galimos sąveikos nerekomenduojama cheminių antidepresantų vartoti kartu su augaliniais iš jonažolės pagamintais antidepresantais. Kitų augalinių psichotropinių preparatų ir cheminių antidepresantų sąveika nėra gerai ištirta.  Manau, geriau pasirinkti kurį nors vieną gydymo metodą – arba kreiptis dėl gydymo žmogaus sukurtais antidepresantais, arba dėl gydymo augaliniais antidepresantais į specialistą, kuris išmano atitinkamą netradicinį gydymo metodą. Aš abejoju derinių, sudarytų iš homeopatinų, augalinių (fitoterapinių) ir cheminių vaistų efektyvumu.
 
Papildoma informacija apie vaistą
 
Išsami informacija apie vaistą pateikiama informaciniame vaisto lapelyje. Gyvenime būna taip, kad didelis informacijos kiekis kelia žmonėms nerimą ir pasimetimą. Esu ne kartą pastebėjęs, kad įtaigiems ir jautriems žmonėms nepageidaujamas vaistų poveikis pasireiškia būtent tada, kai jie perskaito informaciniame lapelyje nurodytą galimą nepageidaujamą vaisto poveikį. Dalis pacientų mėgsta naršyti internete. Mano nuomone, internete yra apie 20 proc. patikimos bei naudingos informacijos, ir apie 80 proc. šlamšto. Todėl suradę informaciniame lapelyje ar internete Jums aktualią informaciją dar pasiklauskite ir gydytojo nuomonės.
 
Dar kiek informacijos - baigiamasis autoriaus žodis
 
Depresija, nuolatinis nerimas, panikos atakos, socialinė ir kitos fobijos, psichosomatiniai simptomai – pakankamai dažni sutrikimai ne tik psichiatrų, bet ir kitų medicinos sričių specialistų praktikoje. Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) naujausios 2019m. statistikos duomenimis pagal tai, kiek visos ligos atima iš žmonių jų sveiko gyvenimo metų, depresija viso pasaulio populiacijoje užima 12-ą vietą tarp maždaug 200 ligų grupių. Ligos, kurios nėra sukeltos išorinių gamtinių jėgų, t.y. infekcijų, bei nėra įgimtos ar įgytos ankstyviausiuose gyvenimo perioduose dažnai apjungiamos į vadinamą lėtinių neinfekcinių ligų grupę. Šių ligų išsivystyme gana didelę reikšmę turi ir žmogaus gyvenimo būdas. Jei skaičiuosime lėtinių neinfekcinių ligų bei traumų iš visos Žemės gyventojų atimtus sveiko gyvenimo metus, depresija užims šeštąją vietą (po širdies kraujagyslių ligų, eismo įvykių, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, diabeto bei stuburo uždegiminių-degeneracinių ligų), aplenkdama, pvz., plaučių, krūties, skrandžio vėžį. Labiausiai išsivysčiusiuose pasaulio regionuose (Š.Amerika, Europos Sąjunga, Australija ir N.Zelandija, kai kurios Azijos šalys, pvz., Japonija, Singapūras, Saudo Arabija, JAE) depresija visų ligų sąraše pakyla į dešimtą vietą (beje, depresiją šiuose pasaulio regionuose aplenkia dvi kitos psichikos sutrikimų grupės – devintoje vietoje esanti priklausomybių nuo psichoaktyviųjų medžiagų grupė ir šeštoje vietoje esanti Alzheimerio bei kitų demencijų grupė).
Daug kam pagrįstai kyla klausimas – kodėl šių sutrikimų skaičius auga, nežiūrint to, kad Vakarų pasaulyje nebėra bado, plataus mąsto karinių konfliktų (išskyrus 2022-.... m.), ligų, epidemijų (išskyrus 2020-2021 m. pandemiją, tačiau ir jai įveikti Vakarų pasaulio šalys priemonių turėjo). Ekonomika, nors ir su svyravimais auga, didėja gyventojų gyvenimo trukmės vidurkis, gyvename žodžio ir judėjimo laisvės sąlygomis.
Aš matau dvi šių psichikos sutrikimų „epidemijos“ priežastis. Pirmoji – tai  didžiulis, „globalus“ informacijos srautas. Šiuolaikines informacijos perdavimo priemonės bruka į žmogaus smegenis didžiulius informacijos kiekius (gal ir www.antidepresantai.lt daro tą patį..?) Smegenys pagal savo prigimtį mėgina šią in-formaciją (tiksliau de-formaciją) apdoroti, kažkur išsaugoti, atskirti svarbesnę nuo mažiau svarbios. Tai sukelia žmogui pasimetimą, nerimą. O ilgalaikis nerimas sekina organizmą, išsekimo stadijoje atsiranda ir depresijos simptomai. Antroji – tai dvasinių psichikos reiškinių ignoravimas. Kitaip dar pavadinčiau tai „vengimu pažvelgti anapus vartotojiškų galimybių“. Žmonės dabar labai bijo materialinio skurdo, taip pat bijo pasirodyti neišmanėliais, tačiau retas kuris kalba apie dvasinį nuskurdimą. Nereikėtų išskirti kurio nors nepritekliaus tipo kaip pagrindinio žmonių nelaimingumo šaltinio. Tiek materialinis, tiek išsilavinimo, tiek ir dvasinis skurdas (o pastarojo paplitimas auga) susijęs su depresijos išsivystymu.
Atsižvelgiant į šiuos aspektus, galima būtų sumažinti depresijos ir nerimo paplitimą. Tačiau jeigu už šių sutrikimų gydymą antidepresantais daugiau atsakingas gydytojas, tai už prevenciją – pats žmogus.
 
Linkėdamas visiems geros kūno ir sielos sveikatos
gydytojas psichiatras Mindaugas Šablevičius